rukinti
Look at other dictionaries:
rūkinti — rūkìnti ( yti K), ìna, ìno žr. rūkyti: 1. H, R, N Ką čia rūkinì po visus kambarius su ta balana! VšR. Greičiau mesk tą nuodėgulį ir nerūkìnk virtuvę! VšR. Rūkìna tais šiaudais Kb. Jie (baudžiauninkai) tuoj paėmė tą skrynią, nunešė į jaują… … Dictionary of the Lithuanian Language
rukinti — 1 rùkinti ( yti), ina, ino tr. išvalytas žarnas ar skrandį plikinti, apvirti: Ar reiks žarnos rùkyt? Slm. Antanina pilvus rukina Kvt. | refl.: Cigūnėly kruopos verda, špižiuky žarnos rùkinas – nebėr dyko puodo Slm … Dictionary of the Lithuanian Language
rūkinimas — rūkìnimas sm. (1), rū̃kinimas (1) 1. H, R, N, K → rūkinti 1: Per neapsidabojantį rūkinimą vieno bičių aulio atsirado … ugnis, kuri trumpam čėse 4 padvarijas … į pelenus parguldė LC1883,21. 2. → rūkinti 3: Rūkinimo rykas H, R. Rūkìnimo žvakelė… … Dictionary of the Lithuanian Language
rūkenti — rūkenti, ẽna, ẽno 1. intr. pamažu rūkti: Pro aukštinį dūmai rūkẽno Vlk. Rūkẽnom rūkẽnom, tą abiedą kolei išvirėm Nmn. 2. žr. rūkinti 2: Mėsą rūkẽna Ob. 3. žr. rūkinti 4: Aš keleliu sau eidamas ir dūmelę dūmodamas, sau pypkelę rūkenaũ (d.)… … Dictionary of the Lithuanian Language
Rauchen (2) — 2. Rauchen, verb. reg. von dem Hauptworte Rauch; welches in doppelter Gestalt üblich ist. 1. Als ein Neutrum, mit dem Hülfsworte haben. 1) In Gestalt eines Dunstes aufwärts steigen; eine nur noch in dem zusammen gesetzten verrauchen übliche… … Grammatisch-kritisches Wörterbuch der Hochdeutschen Mundart
aprūkinti — aprūkìnti žr. aprūkyti: 1. Q87, R62, N, K Uždega rūbeną (skudurą) ir aprūkina karvei tešmenį, tai nepabos akių Mrc. | refl. K. 2. Skr Aš aprūkinaũ mėsą, pakrautė[je] pakabintą J. 3. N. rūkinti; aprūkinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išrukinti — 1 išrùkinti tr. išvalytas žarnas ar skrandį pavirinti, apvirti: Išrukintus gyvulio vidurius galima virti ir valgyti Pnm. Šįryt išrùkinau žarnas, tai rytoj išvirsiu, ir suvalgysite Užp. | refl.: Aš avies žarnas, pilvą sudėjau į puodą, apipyliau… … Dictionary of the Lithuanian Language
išrūkinti — išrūkìnti žr. išrūkyti: 1. Uodus, bitis iš stubos išrūkìnti, išsmilkyti KI147. 2. N Mėsą išrūkìnti KI147. Supjausto kūdą mėsą, išrūkìna, vandeny išverda Klvr. Dešras išrūkìna kamine Snt. 3. žr. išrūkyti 6: Jagalius (Jogaila) pažįsta juos… … Dictionary of the Lithuanian Language
nurukinti — 1 nurùkinti tr. apvirinti žarnas: Mama, žarnas pirma reik nurùkyt, o paskiau numazgosiam ir galėsiam į zupę dėt Ps. rukinti; išrukinti; nurukinti; surukinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nurūkinti — nurūkìnti tr. nudulkinti: Nupešė dukrelės, nudulkino, nupešė žvirblelį, nurūkino LTR(Nj). rūkinti; aprūkinti; įrūkinti; išrūkinti; nurūkinti; parūkinti; perrūkinti; prirūkinti; užrūkinti … Dictionary of the Lithuanian Language
